Ar sunku žygiuoti į Everesto bazinę stovyklą? Realus vadovas žygeiviams

Žygis į Everesto bazinę stovyklą yra vienas iš labiausiai norėtų aplankyti žmonių visame pasaulyje, kurio metu pasieksite Everesto kalno papėdę, esančią 5,364 metrų aukštyje. Žygis trunka 12–14 dienų ir nukeliaus apie 130 kilometrų per gražius miškus, šerpų kaimus ir nuostabius kalnų peizažus.

Nors žygis siūlo nuostabius vaizdus ir naudingą patirtį, žygių metu kyla nemažai sunkumų. Daugelis žygeivių apibūdina žygį kaip lengvai prieinamą ir daug pastangų reikalaujantį. Sunkumas kyla dėl ilgo dienos žygio kartu su dideliu aukščiu, nenuspėjamu oru ir nelygiais takais. Taip pat nerimaujama dėl aukščio ligos ir fizinės ištvermės, kad būtų galima toliau kopti sudėtingomis sąlygomis.

Šis tinklaraštis skirtas pirmą kartą kopiantiems į Everestą ir tiems, kurie domisi žygiu į Everestą. Jei esate fiziškai stiprūs ir norite pasiruošti žygiui, žygis į Everesto bazinę stovyklą yra įmanomas net ir pradedantiesiems, kurie niekada nėra kopę aukštyje.

Šiame tinklaraščio įraše aptarsime priežastis, kodėl Everesto bazinė stovykla yra sudėtinga, ko galite tikėtis kasdieniame žygyje ir kaip reikia pasiruošti prieš žygį ir jo metu. Nesvarbu, ar svajojate apie Himalajus, ar jau esate suplanavę žygį į Everesto bazinę stovyklą, šis tinklaraščio įrašas siekia pateikti praktinių ir sąžiningų patarimų žygeiviams.

Greitas atsakymas: Ar sunku žygiuoti į Everesto bazinę stovyklą?

Nors žygis į Everesto bazinę stovyklą nėra techniškas kopimas, jis laikomas vidutiniškai sunkiu. Žygeiviams nereikia alpinizmo įgūdžių ar techninės įrangos, tačiau būtina gera fizinė forma ir motyvacija. Žygis į Everestą gali būti sunkus, nes žygeiviams tenka ilgą dieną žygiuoti dideliame aukštyje ir nelygiu reljefu; vis dėlto tai tiesiog sunkus žygis aukštikalnėje.

Net pradedantieji ir vidutinio lygio žygeiviai gali įveikti šį žygį, jei yra pakankamai fizinio pasirengimo ir tinkamai pasiruošia. Geriausias būdas pasiruošti žygiui – treniruotis likus trims–šešiems mėnesiams iki žygio pradžios. Norint efektyviai užbaigti žygį, reikia pagerinti raumenų ištvermę ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklę.

Pagrindinis žygio iššūkis yra tai, kiek laiko praleidžiate eidami taku kiekvieną dieną – nuo ​​penkių iki aštuonių valandų per dieną. Žygio metu tenka įveikti stačius įkalnius ir didelius aukščius, todėl gali pasunkėti kvėpavimas ir atsirasti nuovargis. Tačiau aklimatizacijos dienos ir pastovus tempas buvo įtraukti į maršrutą, todėl dauguma žygeivių galėjo prisitaikyti viso žygio metu.

Be to, žygis į bazinę stovyklą nereikalauja techninių laipiojimo įgūdžių ir virvių; todėl žygis atviras ir ne alpinistams. Sėkmės pasiekti Everesto bazinę stovyklą rodiklis yra aukštas – gerai pasiruošusiems ir aklimatizavusiems žygeiviams jis svyruoja nuo 85 % iki 90 %.

Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką sunkumui

a. Aukštis

Per Everesto bazinės stovyklos žygisŽygeiviai Everesto bazinėje stovykloje pasieks 5,364 metrų aukštį, o Kala Pathare, kur deguonies lygis itin žemas, – 5,545 metrų aukštį. Pasiekti tokį aukštį nėra lengva net ir patyrusiems žygeiviams, nes dėl retesnio oro organizmui sunkiau efektyviai naudoti deguonį.

Vaikščiojimo metu reikia saugotis aukščio ligos, kuri pasireiškia tokiais simptomais kaip galvos skausmas, pykinimas, dusulys ir galvos svaigimas. Todėl aklimatizacija yra svarbi, kad prisitaikytumėte prie deguonies lygio pokyčių ir pailsėtumėte.

Namčės turgus ir Dingbočė yra dvi pagrindinės aklimatizacijos stotelės Everesto bazinėje stovykloje, kurios padeda sumažinti rimtesnių aukščio ligos, tokios kaip HAPE arba HACE, riziką.

b. Trukmė ir trukmė

Įprastas žygis į Everesto bazinę stovyklą trunka apie 10–12 dienų. Lukla ir apima aklimatizacijos sustojimus. Lėtas kilimas padeda organizmui prisitaikyti prie aukščio, nors vis tiek gali turėti įtakos bendram fiziniam pasirengimui ir energijos lygiui.

Vidutiniškai per dieną nueisite nuo 8 iki 20 kilometrų, tai trunka apie 5–8 valandas per dieną. Nors atstumai yra gana trumpi ir į trukmę neįskaičiuotas laikas poilsiui, kasdienis laiko ilgis ir pastangos, reikalingos kiekvieną žygio dieną, ypač bazinės stovyklos aukštyje ir aukščiau, yra varginančios.

c. Reljefo ir tako sąlygos

Keliaujant iš Luklos, takas pereis nuo medinių takų ir akmeninių laiptų prie uolėtų morenų, ledynų kraštų ir nuolaužų netoli bazinės stovyklos. Statūs pakilimai, ypač netoli Namčės turgaus ir Tengbočės, išbandys jūsų kojų jėgą ir ištvermę.

Daugelyje tako vietų kirsite kabančius tiltus, kertančius gilius upių tarpeklius, todėl tai bus įdomus nuotykis. Kylant aukščiau, takas gali tapti uolėtesnis, statesnis ir atviresnis. Taip pat gali būti sniego ir ledo, ypač žiemos mėnesiais, kad būtų dar sunkiau.

d. Orai ir metų laikas

Orai turės didelės įtakos žygio sudėtingumui. Žvarbus vėjas, šalta temperatūra ir nenumatytos pūgos gali padaryti žygį rizikingą ir sudėtingą. Žygis po musonų, vienu iš iš anksto nustatytų pavasario (kovo–gegužės) ir rudens (rugsėjo–lapkričio) metų laikų, palengvins jūsų žygį, nes bus stabilesnės sąlygos, saulės šviesa ir pagerės matomumas.

Žiemos orai su sniegu ir ledu gali būti pavojingi. Žemesniuose aukščiuose musoniniai lietūs gali atnešti lietaus, purvo ir dėlių. Tinkamo sustojimo sezono pasirinkimas žymiai sumažins su žygiu susijusį diskomfortą ir riziką.

e. Reikalingas fizinio pasirengimo lygis

Kadangi kelionė susideda iš kelių dienų, per kurias kelias valandas kopiama į aukštį, rekomenduojama turėti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei kojų jėgą. Žygiai vyksta takais, ir net pradedantieji gali įveikti šį žygį, jei tik pakankamai pasiruošėte ištvermės, ėjimo kalnuose ir ištvermės požiūriu per mėnesius iki kelionės.

Verta paminėti, kad nors ankstesnė žygio patirtis yra vertinga, ji nepakenks, jei gerai treniruositės ir ryžtingai pradėsite žygį. Psichologinė būklė yra lygiai taip pat svarbi, nes kartais diena bus ilga, šalta, o sąlygos bus elementarios, tačiau būtinai apsvarstykite galimybę leistis į žygį su tinkama nuotaika. Manau, kad EBC žygis yra įveikiamas visiems pakankamai geros fizinės formos žygeiviams.

Psichiniai iššūkiai

Susidoroti su psichologiniais iššūkiais žygio metu yra taip pat sunku, kaip ir su fiziniais paties žygio aspektais. Dėl paprastų kambarių, patogumų ir šaltų naktų žygis gali būti sunkus. Po kelių ilgų žygio dienų, kai net trumpos dienos gali būti varginančios, gali kauptis nuovargis. Prie viso to prisideda ir dažnai izoliuojantis gyvenimas atokiuose Himalajų kaimuose, kur daugelį kilometrų galite būti vienintelis vakarietis.

Todėl teigiamas mąstymas ir motyvacija yra svarbūs norint įveikti šiuos psichinius sunkumus. Sąmoningumas, meditacija ir net vizualizacijos technikos padeda išlaikyti susikaupimą ir nuraminti protą. Pasiekiamų lūkesčių nustatymas taip pat padės išlaikyti psichinę energiją ir moralę, ypač kai kelionė atrodo ilga arba beveik nesikeičia.

Diskomforto valdymas – tai gyvenimo paprastumo priėmimas, dėmesio skyrimas vaizdingiems peizažams ir įvairių kelionės bei emocijų pakilimų bei nuosmukių įveikimas. Visi šie jausmai padeda ugdyti psichinę ištvermę, kuri yra pagrindinė psichinio pasiruošimo strategija prieš pradedant žygį.

Galiausiai, būtent psichologinis tvirtumas padės jums judėti į priekį, kai jaučiate nuovargį arba jaučiate, kad jūsų pažanga labai lėta. Žygio suskaidymas į psichologiškai įveikiamas dalis, kantrybė ir tikslo jausmas padės užtikrinti, kad žygio metu įveikti psichologiniai sunkumai taptų bendros patirties dalimi, o ne kliūtimi sėkmei pasiekti.

Žygio logistika, kuri gali palengvinti arba apsunkinti žygį

Tinkamo maršruto pasirinkimas vaidina svarbų vaidmenį sumažinant žygio į Everesto bazinę stovyklą sunkumą. Geras maršrutas suteikia žygeiviui poilsio dienas, paprastai dvi aklimatizacijos dienas Namčės turguje ir Dingbočėje, kad sumažėtų aukščio ligos rizika. Dauguma maršrutų trunka nuo 10 iki 12 dienų. Tai apima pakankamai žygių ir aklimatizacijos tarp jų.

Jei žygeiviai samdytų gidą ir nešiką, žygis būtų mažiau varginantis. Nešikas palengvintų naštą tiek, kad galėtų sutaupyti fizinės ištvermės sunkiausiai užduočiai, o gidas teiktų pagalbą ir paramą navigacijai.

Apgyvendinimo galimybės taip pat turės įtakos sunkumui, nes miegojimas namelyje suteikia bent minimalią šilumą, maistą ir bendravimą po ilgos dienos žygyje, o tai svarbu atsigavimui. Jei norite miegoti palapinėje, turite būti pasiruošę nešiotis papildomos įrangos ir kęsti šaltį bei diskomfortą. Nors maistas ir miego sąlygos gali šiek tiek skirtis, geras maistas ir miegas suteikia daugiau ištvermės ir padeda prisitaikyti.

Kas turėtų vengti šio žygio?

Apskritai asmenims, turintiems rimtų širdies ar plaučių sutrikimų, nerekomenduojame leistis į žygį į Everesto bazinę stovyklą. Pakilę aukščiau nei maždaug 3000 m, patirsite itin didelį aukštį ir nepakankamą deguonies kiekį. Dideliame aukštyje ir esant žemam deguonies lygiui, jūsų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos patiria apkrovą. Nors pradėjus vartoti vaistus galite jaustis gerai, šiems žygeiviams aukščio ligos ir kitų komplikacijų rizika yra žymiai didesnė.

Paprastai tariant, pradedantiesiems, neturintiems žygiavimo patirties, taip pat nerekomenduojama bandyti žygiuoti. Nors maršrutas laikomas netechniniu, jis išbando jūsų fizinę ištvermę. Reikia daug pastangų, ištvermės ir jėgos, kad galėtumėte nuolat vaikščioti apie 10–12 valandų per dieną 9–14 dienų nenuspėjamomis sąlygomis ir įvairiame reljefe. Nepatyrusiems ir pradedantiesiems paprastai yra didesnė traumų ir išsekimo rizika.

Patarimai, kaip palengvinti žygį

Norint lengviau įveikti Everesto bazinę stovyklą, būtinas tikslingas treniravimasis. Bėgimas ir važiavimas dviračiu pagerins jūsų širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, o pritūpimai sustiprins raumenų jėgą. Geriausias būdas užtikrinti, kad jūsų kūnas priprastų prie ilgų fizinių dienų ir aukščio, yra praktikuotis žygiuose su pilna kuprine.

Lengvas ir išmanus susikrovimas yra vienas iš būdų sumažinti nuovargį, susijusį su krepšio nešiojimusi žygio metu. Pakuodami krepšį, apsvarstykite galimybę įsidėti daugkartinio naudojimo sluoksniuotus drabužius, neperšlampamą aprangą ir patogius batus. Kiek įmanoma venkite nereikalingų daiktų ir pasiimkite būtiniausius daiktus, kurie motyvuos jus judėti greičiau, eikvojant mažiau laiko ir energijos žygio metu.

Reguliariai gerkite vandenį ir žygio metu palaikykite lėtą, bet pastovų tempą. Idealiu atveju geras skysčių vartojimas padės aklimatizuotis ir atitolinti nuovargį. Lėtas ir tolygus ėjimas taupo energiją ir suteikia jūsų kūnui laiko prisitaikyti prie didesnio aukščio.

Alternatyvūs lengvesni variantai

Jei ieškote lengvesnio būdo įveikti visą Everesto bazinę stovyklą, šiandien populiariausias variantas yra žygis į Everesto bazinę stovyklą su grįžimu sraigtasparniu. Tai leidžia jums įveikti taką kylant į viršų ir parskristi atgal, todėl jums nereikės ištverti ilgo ir varginančio grįžimo. Šis variantas suteikia jums brangaus laiko ir energijos tyrinėjimams bazinėje stovykloje.

Kitas variantas – trumpasis Everesto apžvalgos žygis. Šis žygis yra bene lengviausias, be to, jus apdovanos įspūdingi Himalajų vaizdai be didelio krūvio, kurį jūsų kūnui sukelia visas Everesto kalnų žygis. Jis puikiai tinka tiems, kurie nori patirti Himalajus per trumpą laiką arba tiems, kurie nėra tokie fiziškai pasirengę, nes jis suteikia įspūdį apie Everesto didybę, nes yra mažiau kopimų ir trumpesnis atstumas pėsčiomis.

Be to, jei pažvelgsite į Gokyo ežerų žygis Vietoj Everesto bazinės stovyklos tai yra žygis be minios, pasižymintis ne mažiau didinga vaizdine verte. Šio žygio metu driekiasi nuostabūs turkio spalvos ežerai ir panoraminis kalnų grandinių, įskaitant Everestą, vaizdas iš kito kampo. Be to, žygis Gokyo ežerais dažnai laikomas mažiau sudėtingu, todėl jis leidžia leistis į vaizdingą žygį, atokiau nuo judraus EBC tako.

Išvada

Žygis į Everesto bazinę stovyklą tikrai sunkus, tačiau įveikiamas daugumai sveikų ir pasiruošusių žmonių. Turėdami gerą fizinį pasirengimą, psichologinį pasirengimą ir apgalvotą žygio maršrutą, galėsite pasiekti šią simbolinę bazę. Slaptas sėkmės ingredientas – pagarba aukščiui ir dėmesys savo kūnui viso žygio metu.

Pasiruošimas yra gyvybiškai svarbus – tiek fizinis, tiek protinis, kad susidorotumėte su ilgų atstumų žygių, nelygaus reljefo ir aukščio keliamu stresu. Žygio maršruto iššūkiai tikrai atsiperka, kai tik atsiveria Everesto vaizdas ir susipažįstama su tikrai unikalia Himalajų kultūra. Būti aukščiausio pasaulio kalno papėdėje yra tikrai vertinga patirtis ir viso gyvenimo nuotykis, vertas pastangų.